2010 m. turi būti naujo etapo pradžia. Noriu, kadekonomikos ir finansų krizęįveikusi Europa dar labiau sustiprėtų.
Kaip parodė finansų krizės pasaulinis poveikis, ekonominė padėtis keičiasi sparčiau negu politinės realijos. Turime pripažinti, kad dėl didesnės ekonominės tarpusavio priklausomybės būtinas ryžtingesnis ir nuoseklesnis politinio lygmens atsakas.
Per pastaruosius dvejus metus milijonai žmonių neteko darbo. Dėl to atsirado sunki skolos našta, atsikratyti kuria prireiks daugelio metų. Mūsų socialinei sanglaudai iškilo naujų grėsmių. Per krizę aiškiai pamatėme, kokie uždaviniai laukia Europos ūkio. Pasaulio ūkis, kita vertus, nestovi vietoje. Mūsų ateitį lems pasirinkti atsakomieji veiksmai.
Krizė yra didelis sukrėtimas, po kurio negalime grįžti prie įprastos veiklos, nes prasidėtų laipsniškas nuosmukis, o mes atsidurtume naujos pasaulinės tvarkos užribyje. Europai dabar yra lemiamas laikas. Laikas iškelti drąsius plačių užmojų tikslus.
Mūsų trumpalaikis prioritetas – sėkmingai įveikti krizę. Kurį laiką bus nelengva, tačiau savo tikslą pasieksime. Didelė pažanga padaryta derantis su „nepaklusniais“ bankais, koreguojant finansų rinkas ir pripažįstant, kad euro zonoje politiką būtina tvirtai derinti.
Siekdami tvarios ateities, turime žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Europa turi grįžti į vėžes. Ir privalo jose išsilaikyti. Toks yra 2020 m. Europos strategijos tikslas. Ja siekiama sukurti daugiau darbo vietų ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Ja atskleidžiama, kad Europa pajėgi užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, rasti būdų naujoms darbo vietoms kurti ir mūsų visuomenei nurodyti aiškią kryptį.
Europos vadovų požiūris į tai, ko reikėtų pasimokyti iškrizės, sutampa. Taip pat visi sutariame, kad uždavinius turime spręsti nedelsdami. Dabar turime bendrai pereiti prie veiksmų. Europa turi daug privalumų: talentingą darbo jėgą, galingą technologijų ir pramonės bazę. Mes turime vidaus rinką ir bendrą valiutą, kurios sėkmingai mums padėjo išvengtito, kas blogiausia. Turime daug išbandymų atlaikiusią socialinę rinkos ekonomiką. Turime pasitikėti savo gebėjimu parengti plačių užmojų darbotvarkę ir tuomet imtis pastangų jai įgyvendinti.
Komisija siūlo penkis iki 2020 m. įgyvendintinus ir į nacionalines programas perkeltinus ES tikslus šiose srityse: užimtumas; moksliniai tyrimai ir inovacijos; klimato kaita ir energetika; švietimas ir kova suskurdu. Jie rodo, kokia linkme turėtume nukreipti veiklą ir kaip vertinti padarytą pažangą.
Tikslai yra plataus užmojo, tačiau pasiekiami. Jie yra pagrįsti konkrečiais pasiūlymais, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinimas. Šiame dokumente pateiktos pavyzdinės iniciatyvos rodo, kaip ES gali svariai prisidėti. Mūsų rankose veiksmingos priemonės: naujo pobūdžio ekonominis valdymas, paremtas vidaus rinka, mūsų biudžeto, prekybos ir išorės ekonomikos politika, Ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklės ir parama.
Kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, atsakomybę turi prisiimti Europos vadovai ir institucijos. Laikydamiesi naujosios darbotvarkės turėsime suderinti Europos lygmens veiksmus ir įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę. Veikdami išvien galime įveikti krizę ir dar labiau sustiprinti savo pozicijas. Turime naujų priemonių ir naujų užmojų. Laikas ryžtingai imtis darbų.
José Manuel BARROSO
2020 m. Europos strategija
Įvadas
Europos laukia pokyčių metas. Krizė nušlavė per daug metų padarytą ekonominę ir socialinę pažangą ir atskleidė struktūrinius Europos ūkio trūkumus. Pasaulyje vyksta daug permainų, daugėja ilgalaikių uždavinių –globalizacija, menkstantys ištekliai, visuomenės senėjimas. Šiandien ES privalo prisiimti atsakomybę už savo ateitį.
Veikti sėkmingai Europa gali veikdama išvien – kaip Sąjunga.Mums reikalinga strategija, kad krizę įveiktume dar labiau sustiprėję ir kad ESūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis, taip pat būtų užtikrintas aukštas užimtumo lygis, našumas ir socialinė sanglauda. 2020 m. Europos strategija– tai XXI amžiaus Europos socialinio rinkos ūkio vizija.
Šioje strategijoje iškelti trys vienas kitą papildantysprioritetai:
- pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįstoūkio vystymas.
- tvarus augimas: tausiau išteklius naudojančio,ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas.
- Integracinis augimas: didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.
ES turi nuspręsti, kokia ji nori būti 2020 m. Šiuo tikslu Komisija siūlo šiuos ES pagrindinius tikslus:
- 75 % 20–64 amžiaus žmonių turėtų dirbti.
- 3% ES BVP turėtų būti investuojami į MTTP.
- turėtų būti įgyvendinti „20/20/20“ klimato ir energetikos tikslai (įskaitant išmetamų teršalų mažinimą 30 %, jei tam yratinkamos sąlygos).
- mokyklos nebaigusių asmenų dalis turėtų būti nedidesnėkaip 10 %, bent 40 % jaunesnės kartos atstovų turėtų turėti aukštąjį išsilavinimą.
- ant skurdo ribos turėtų būti 20 mln. žmonių mažiau.
Šie tikslai yra tarpusavyje susiję ir itin svarbūs, kad visa strategija būtų sėkmingai įgyvendinta. Siekdama užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė 2020 m. Europos strategiją pritaikytų prie savo konkrečios padėties, Komisija siūlo šiuos ES tikslus paversti nacionaliniais tikslais irgairėmis.
Šie tikslai atspindi tris prioritetus – pažangų, tvarų irintegracinį augimą, tačiau nėra baigtiniai. Kad jie būtų įgyvendinti, reikėsįvairių veiksmų nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmeniu. Komisija pristato septyniaspavyzdines iniciatyvas, skirtas pažangai pagal kiekvieną prioritetinę temąpaskatinti:
- „Inovacijųsąjunga“: sudaryti geresnes pagrindines sąlygas ir finansavimo sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų užtikrinta, jog novatoriškos idėjos virstų prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą ir naujų darbo kūrimą.
- „Judus jaunimas“: gerinti švietimo sistemų rezultatus ir sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką.
- „Europos skaitmeninė darbotvarkė“: greičiau plėtoti spartųjį internetą ir užtikrinti,kad namų ūkiai ir įmonės galėtų naudotis bendros skaitmeninės rinkos teikiamais privalumais.
- „Tausiai išteklius naudojanti Europa“: padėti atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ūkio, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, modernizuoti mūsų transporto sektorių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą.
- „Globalizacijoserai pritaikyta pramonės politika“: kurti geresnę verslo aplinką, visų pirmaMVĮ, remti tvirtos ir tvarios pramonės bazės kūrimą, kad galėtume konkuruotipasauliniu mastu.
- „Naujųįgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ : modernizuoti darbo rinkas ir žmonėms suteikti daugiau galių sudarant galimybes tobulinti įgūdžius bet kuriuo gyvenimo etapu, kad būtų didinamas darbo jėgosaktyvumas, darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, taip pat pasitelkiant darbo jėgos judumą.
- „Europos kovos su skurdu planas“: užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad visi galėtų pasinaudoti augimo ir naujų darbo vietų teikimais privalumais, o skurstantys ir socialiai atskirti asmenys galėtų gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti visuomenėje.
Šios septynios pavyzdinės iniciatyvos įpareigoja ir ES, ir valstybes nares. Kliūtims šalinti ir 2020 m. Europos strategijos tikslams įgyvendinti bus pasitelktos ES lygio priemonės – bendroji rinka, finansiniaisvertai ir išorės politikos priemonės. Komisija, kaip neatidėliotiną prioritetą, numato veiksmus, kurių būtina imtis rengiant pasitraukimo strategiją, pertvarkyti finansų sistemą, užtikrinti biudžeto konsolidavimąsiekiant ilgalaikio augimo ir stiprinti veiksmų derinimą Ekonomikos ir pinigųsąjungoje.
Kad būtų pasiekta rezultatų, bus būtinas tvirtesnis ekonomikos valdymas. 2020 m. Europos strategija bus pagrįsta dviem ramsčiais: pirmiau apibrėžtas teminis požiūris, apimantis prioritetus ir pagrindinius tikslus; šalių rengiamos ataskaitos, padėsiančios valstybėms narėms parengti strategijas, kad būtų grįžta prie tvaraus augimo ir viešųjų finansų.Bus parengtos ES lygmens integruotos gairės, kuriose bus apžvelgta ES prioritetų ir tikslų aprėptis. Kiekvienai valstybei narei bus parengtos konkrečios rekomendacijos. Jeigu į jas nebus tinkamai atsižvelgiama, gali būti siunčiami įspėjimai dėl politikos krypčių. Ataskaitos dėl 2020 m. Europos strategijos ir Stabilumo ir augimo pakto vertinimo bus rengiamos tuo pačiumetu, tačiau priemonės bus atskirtos ir bus išlaikytas Pakto vientisumas.
Už naująją strategiją visiškai atsakinga bus Europos Vadovų Taryba, jai naujoje strategijoje suteikiamas labai svarbus vaidmuo. Komisija stebės tikslų įgyvendinimo pažangą, sudarys sąlygas keistis informacija apie taikomą politiką, rengs pasiūlymus dėl veiklos ir skatins ES pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimą. Europos Parlamento funkcija bus skatinti piliečiussusitelkti, jis taip pat dalyvaus bendrai priimant su pagrindinėmis iniciatyvomis susijusius teisės aktus. Šis partnerystės požiūris turėtų būtitaikomas ir ES komitetams, šalių parlamentams ir nacionalinės, vietos irregionų valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, suinteresuotosioms šalims ir pilietinei visuomenei, kad visi dalyvautų įgyvendinant viziją.
Komisija siūlo Europos Vadovų Tarybai kovo mėn. pritartibendram strategijos požiūriui ir ES pagrindiniams tikslams, o birželio mėn.patvirtinti išsamius strategijos kriterijus, įskaitant integruotas gaires irnacionalinius tikslus. Komisija taip pat laukia Europos Parlamento nuomonės irparamos, kad 2020 m. Europos strategija būtų sėkmingai įgyvendinta.
1. Pokyčių metas
Krizė nušlavė pastaraisiais metais padarytą pažangą
Tokios krizės, kaip ši, mūsų karta niekada anksčiau nebuvo išgyvenusi. Per pastarąjį dešimtmetį pasiektų ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo rezultatų kaip nebūta: 2009 m. mūsų BVP sumažėjo 4 %, pramonės gamyba nukrito iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio lygio, 23 mln. žmonių –10 % aktyvių gyventojų – neturi darbo. Krizė smarkiai sukrėtė milijonus piliečių ir atskleidė kai kuriuos esminius mūsų ūkio trūkumus.
Krizė apsunkino užduotį ateityje užtikrinti ekonomikos augimą. Vis dar trapi mūsų finansų sistema trukdo ūkiui atsigauti, nes įmonėms ir namų ūkiams sunku skolintis, leisti ir investuoti pinigus. Viešieji finansai atsidūrė gilioje duobėje – biudžeto deficitui vidutiniškai išaugus iki 7 % BVP, o valstybės skolai viršijus 80 % BVP, per pastaruosius dvejus metus neliko20 metų trukusio biudžeto konsolidavimo rezultatų. Mūsų augimo potencialas per krizę sumažėjo perpus. Kyla pavojus, kad dėl netikrumo, vangios paklausosir finansavimo trūkumo perniek nueis daug investicijų planų, gabumų ir idėjų.
Atskleisti Europos struktūriniai trūkumai
Įveikti krizę būtina nedelsiant, tačiau svarbiausia nebandyti grįžti į tokią padėtį,kokia buvo iki krizės. Dar iki krizės daugelyje sričių Europos pažanga nebuvotokia sparti, kaip kitur pasaulyje:
– vidutinis Europos augimo rodiklis buvo struktūriškai žemesnis už mūsų pagrindinių ekonomikos partnerių rodiklius daugiausia dėl našumo augimo atotrūkio per pastarąjį dešimtmetį. Daugeliu atvejų tai lėmė skirtingos verslo struktūros ir mažesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas, nepakankamas informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, kai kurių visuomenės sluoksnių nenoras priimti inovacijas, patekimo į rinką kliūtys ir ne tokia dinamiška verslo aplinka.
– Nors padaryta pažanga, Europos užimtumo rodikliai – vidutiniškai 69 % 20–64 amžiaus grupėje – yra gerokai žemesni nei kitose pasaulio dalyse. Tik 63 % moterų dirba, palyginti su 76 % vyrų. Europoje tik 46 % vyresnio amžiaus (55–64 m.) darbuotojų dirba, palyginti su 62 % JAV ir Japonijoje. Be to, europiečių darbo valandos yra 10 % trumpesnės nei JAV ar Japonijos darbuotojų.
– Visuomenė senėja vis sparčiau. Demografinio sprogimo kartos atstovai netrukus sulauks pensinio amžiaus, todėl nuo 2013 – 2014 m. ES dirbančiųjų skaičius pradės mažėti. Vyresnių negu 60 m. gyventojų daugėja dvigubai sparčiau negu iki 2007m.: jų gretos kasmet pasipildo beveik 2 mln. žmonių, palyginti su vienu milijonu iki 2007 m. Dėl mažesnio dirbančių gyventojų skaičiaus ir didesnės pensininkų dalies mūsų socialinės apsaugos sistemoms teks papildoma našta.
Daugėja pasaulinio masto uždavinių
Europai būtina šalinti vidinius struktūrinius trūkumus, tačiau privalu atsižvelgti ir įiki kito dešimtmečio pabaigos daug permainų patirsiantį pasaulį:
– Mūsų ūkiai vis glaudžiau susiję. Europa ir toliau naudosis savo, kaip vieno iš atviriausių ūkių pasaulyje, privalumais, tačiau konkurencija su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios ekonomikos šalimis tampa vis nuožmesnė. Tokios šalys, kaip Kinija ar Indija, itin daug investuoja įmokslinius tyrimus ir technologijas, siekdamos pranokti konkurentes ir savopramonę iškelti į pasaulio ūkio piramidės viršūnę. Taip didėja konkurencinis spaudimas kai kuriems mūsų ūkių sektoriams, tačiau kiekviena grėsmė taip patyra galimybė tobulėti. Dėl tokių šalių vystymosi Europos įmonėms atsiveria naujų rinkų.
– Pasaulio finansai turi būti tvarkomi toliau. Lengvai dalijamos paskolos, trumpalaikių rezultatų siekis ir pernelyg didelė rizika finansų rinkose visame pasaulyje paskatino spekuliacijas, o jos savo ruožtu išpūtė augimo burbulą ir smarkiai sutrikdė pusiausvyrą. Europa pasiryžusi ieškoti pasaulinio masto sprendimų, kad finansų sistema būtų veiksminga irtvari.
– Klimato kaitos ir išteklių uždaviniams spręsti būtinidrastiški veiksmai. Dėl didelės priklausomybės nuo tokio iškastinio kuro, kaipnafta, ir neefektyvaus žaliavų naudojimo vartotojai ir įmonės kenčia nuodidelių kainų šuolių, kurie gali kelti pavojų mūsų ekonominiam saugumui irdidinti klimato kaitos poveikį. Pasaulio gyventojų skaičiui išaugus nuo 6 mlrd. iki 9 mlrd., konkurencija dėl gamtinių išteklių sustiprės, poveikis aplinkai bus didesnis. ES turi toliau veikti išvien su kitomis pasaulio dalimis siekdama pasauliniu mastu spręsti klimato kaitos problemas irvisoje Sąjungos teritorijoje taip pat įgyvendinti klimato ir energetikos strategiją, dėl kurios susitarta.
Europa turi veikti, kad išvengtų nuosmukio
Iš nūdienoskrizės galime kai ko pasimokyti:
– 27 ES valstybių narių ūkiai yra tarpusavyje priklausomi: krizė išryškino glaudžius ryšius ir vienų šalių ūkių kitiems daromą netiesioginį poveikį, ypač euro zonoje. Kaip rodo pastarojo metoįvykiai, reformos arba jų trūkumas vienoje šalyje padarė poveikį kitų šaliųūkio rezultatams; be to, dėl krizės ir didelių valstybės išlaidų apribojimų kai kurioms valstybėms narėms sunkiau skirti pakankamą finansavimą pagrindinei transporto ir energetikos infrastruktūrai, kad ne tik būtų vystomas jų ūkis,bet ir kad jos galėtų aktyviai dalyvauti vidaus rinkoje.
– Veiksmų derinimas ES duoda naudos: veiksmai, kurių buvoimtasi krizei įveikti, parodė, kad veikdami išvien pasiekiame geresniųrezultatų. Tai įrodėme imdamiesi bendrų veiksmų bankų sistemai stabilizuoti irpriimdami Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Globalizuotame pasaulyje nėviena šalis negali savarankiškai įveikti sunkumų;
– ES kuria pridėtinę vertę pasaulinėje arenoje. Tikveikdama išvien ES pajėgs daryti poveikį pasaulinio masto politikos sprendimams. Tvirtesnį išorės atstovavimą turi lydėti tvirtesnis vidinis derinimas.
Krizės poveikis nebuvo vienkartinis smūgis, po kurio lengvaigrįžome prie įprastos veiklos. Uždaviniai, kuriuos Sąjunga turi spręsti,sudėtingesni, nei prieš nuosmukį, o galimybės imtis veiksmų – ribotos. Be to,kitos pasaulio šalys taip pat nestovi vietoje. Sustiprėjusi didžiojo dvidešimtuko pozicija rodo, kad besiformuojančios ekonomikos šalių ekonominė irpolitinė galia didėja.
Europos laukia aiškus, tačiau sunkus pasirinkimas. Galime bendrai spręsti neatidėliotinus ekonomikos gaivinimo uždavinius ir tokius ilgalaikius uždavinius, kaip globalizacija, menkstantys ištekliai, visuomenės senėjimas, kad kompensuotume prarastus nuostolius, atkurtume konkurencingumą,padidintume našumą ir paklotume pamatus ES gerovei („tvarus ekonomikos atgaivinimas“).
Kita galimybė – tęsti lėtas ir dažniausiai nekoordinuotas reformas ir galų gale visam laikui netekti turto, turėti žemą augimo rodiklį („vangus atsigavimas“), kuris ko gero paskatintų aukštą nedarbo lygį ir socialinę neviltį, santykinį nuosmukį pasaulinėje arenoje („prarastas dešimtmetis“).
| Trys scenarijai Europai iki 2020 m. | |
| 1 scenarijus. Tvarus atsigavimas | |
| | Europos visiškas grįžimas į ankstesnį ir gebėjimas pasiekti aukštesnį augimo lygį |
| 2 scenarijus. Vangus atsigavimas | |
| | Europa ilgam neteks gerovės, augimo pagrindas – suardytas |
| 3 scenarijus. Prarastas dešimtmetis | |
| | Europa ilgam neteks gerovės ir praras būsimo augimo potencialą |
Europa gali veikti sėkmingai
Europa turi daug privalumų: galime pasikliauti mūsų žmonių talentu ir kūrybingumu, tvirta pramonės baze, gyvybingu paslaugų sektoriumi,klestinčiu, aukštos kokybės žemės ūkio sektoriumi, giliomis jūrinėmis tradicijomis, bendrąja rinka ir bendrąja valiuta, didžiausio prekybos bloko pozicija ir erdve, kurioje yra daugiausia tiesioginių užsienio investicijų.Negana to, didžiuojamės tvirtomis vertybėmis ir demokratinėmis institucijomis,branginame ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir solidarumą, aplinką,mūsų kultūrinę įvairovę, pagarbą lyčių lygybei. Daugelio valstybių narių ūkiaiyra vieni novatoriškiausių ir labiausiai išsivysčiusių pasaulyje. Tačiau daugiausia galimybių veikti sėkmingai Europa turi veikdama išvien – kaip Sąjunga.
Praeityje iškilus svarbiems uždaviniams, ES ir valstybės narės sugebėjo juos spręsti bendrai. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Europa sukūrė didžiausią pasaulyje bendrąją rinką ir bendrąją valiutą. Vos prieš kelerius metus užsibaigė Europos padalijimo era, kai į ES įstojonaujosios valstybės narės, o kitos valstybės ėmė rengtis narystei arglaudesniems santykiams su Sąjunga. Per pastaruosius dvejus metus pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą įgyvendintais bendrais veiksmais pačiame krizės įkarštyje užkirstas kelias ekonomikos žlugimui, o mūsų socialinės apsaugos sistemos padėjo apsaugoti žmones nuo dar sunkesnių gyvenimo sąlygų.
Sunkmečiu Europa yra pajėgi imtis veiksmų ir priderinti savo ūkį ir visuomenę. Šiandien europiečių vėl laukia pokyčių metas, kai reikia prisitaikyti prie krizės poveikio, šalinti Europos struktūrinius trūkumus ir spręsti vis daugiau pasaulinio masto uždavinių.
Įveikti krizę reiškia žengti į naują ekonomikos vystymosietapą. Kad mums ir ateities kartoms ir toliau būtų užtikrinta aukšta sveiko gyvenimo kokybė, pagrįsta Europos unikaliu socialiniu modeliu, turime nedelsdami imtis veiksmų. Mums reikalinga strategija, kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis, taip pat būtų užtikrintas aukštas užimtum olygis, našumas ir socialinė sanglauda. Tokia yra 2020 m. Europos strategija. Tai visoms valstybėms narėms parengta darbotvarkė, kurioje atsižvelgiama į skirtingus poreikius, skirtingą šalių pradinę padėtį ir nacionalinius ypatumus, kad būtų skatinamas visų ūkių augimas.
