Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento
Direktorius dr. Mindaugas Žilinskas,
Radio ryšio departamento Palydovinės ir fiksuotos tarnybų skyriaus vedėjo pavaduotojas
Mindaugas Sruogius
Mūšiai dėl nekilnojamo turto Kosmose
Mūšiai dėl nekilnojamojo turto kosmose Kosmosas – erdvė, į kurią žmonija jau daugiau kaip pusę amžiaus vis intensyviau perkelia veiklas, kurios padeda kurti gerovę žemėje ir tobulinti žmonių gyvenimo kokybę.
Kosmoso veikla, nuo istoriškai susiformavusio dviejų „kosminių galių“ modelio, įtakojama sparčiai vystomų mokslinių tyrimų, kosminės pramonės plėtros ir globalizacijos veiksnių, šiuo metu tampa prieinama net ir mažiausioms valstybėms, apsisprendusioms tiesiogiai dalyvauti aukštųjų technologijų kūrimo ir jų panaudojimo procesuose.
35 789 km nuo žemės paviršiaus nutolusi geostacionarioji orbita, dar vadinama Artūro Klarko orbita – unikali ir vienintelė virš mūsų planetos. Joje skriejantis palydovas išlieka stacionarus žemės atžvilgiu, todėl ši orbita yra labiausiai naudojama palydoviniam ryšiui. Šioje orbitoje palydovui skirta pozicija – tai „nekilnojamas turtas“ kosmose, kurio vertė auga sulig kiekvienu nauju į šią orbitą išvestu palydovu. Šalys, suprasdamos šio natūralaus gamtos resurso ribotumą, investuoja dideles lėšas, kad užsiimtų geriausias vietas.
Daugelis pasaulio šalių kosmoso politikos nuostatose yra tvirtai deklaravusios kosmoso veiklą kaip prioritetinę. Kaip viena iš esminių siekiamybių šiose nuostatose yra pabrėžiama galimybė nepriklausomai naudotis kosmine erdve. Europos Sąjunga taip pat yra pareiškusi, kad kosmoso veikla – strateginė nepriklausomybės, gerovės, pramonės plėtros, technologinės pažangos ir mokslo progreso Europoje priemonė.
Palydovinių ryšių pramonė – viena išskirtinių kosmoso veiklų, darančių tiesioginę įtaką didžiajai visuomenės daliai. Šios pramonės efektyviam funkcionavimui užtikrinti yra būtini orbitinių pozicijų ir radijo dažnių ištekliai. Šie ištekliai palydovinio radijo ryšio srityje sutrumpintai vadinami orbitiniais spektro resursais (OSR) ir apibūdina tam tikroje erdvėje radijo ryšiui skirtą terpę, apibrėžtą aibe techninių charakteristikų. Šalys sutarė, kad bet kokia kosmoso veikla turi tarnauti visai žmonijai ir todėl nei viena šalis negali savavališkai naudotis OSR. Jungtinių tautų organizacija nusprendė visas OSR koordinavimo ir skirstymo funkcijas pavesti vienai iš savo agentūrų – Tarptautinei ryšių sąjungai (ITU). Būtent šioje tarptautinėje arenoje ir laužomos ietys dėl geresnių pozicijų ir palankesnių palydovinių sistemų veikimo sąlygų. Kol kas didžiausios problemos kyla dėl orbitinių resursų dalybos geostacionariojoje orbitoje (GSO).
Kodėl svarbi prieiga prie OSR? Kas valdo ir kaip skirstomi OSR, ar yra jų trūkumas? Kaip siekiama gauti OSR? Kokia Lietuvos pozicija?
Prieigos prie orbitinių spektro resursų svarba
Verslo planas, palydovo projektavimas, gamyba, jo pakėlimas į orbitą,antžeminės infrastruktūros diegimas, palydovinio ryšio paslaugų teikimas – tikriausiai aiški palydovinių sistemų realizavimo schema. Bet. Šioje veiksmų sekoje trūksta esminio elemento – prieigos prie OSR. OSR strategiškai svarbūs kiekvienai organizacijai, planuojančiai veiklą kosmose, kadangi bet kokios kosminio ryšio sistemos investicijų pritraukimo ir projektavimo darbai pirmiausia prasidedanuo orbitinių radijo spektro resursų prieinamumo analizės. Ir tik užsitikrinus reikiamus OSR ir gavus jų tarptautinę apsaugą, pradedami kloti naujos palydovinio ryšio sistemos pamatai. Todėl jau palydovinio ryšio paslaugų teikimo plano modeliavimo fazėje svarbu įvertinti OSR prieinamumo ir sukoordinavimo su kitomis radijo ryšio sistemomis galimybes.
Orbitinių spektro resursų valdymas
1967 m.JAV, TSRS ir Didžiosios Britanijos pasirašyta Išorinės kosminės erdvės sutartis padėjo pagrindus tolesniam tarptautinių kosmoso teisės principų formavimui. Šios sutarties valstybių narių statusą šiuo metu turi 99 šalys, o dar 26 šalys yra ją pasirašiusios, bet dar neratifikavusios. Minėtos sutarties nuostatomis deklaruojama, kad kosminė veikla bus vykdoma siekiant naudos visoms valstybėms, kosmoso erdve galės naudotis visos sutartį pasirašiusios šalys be jokios diskriminacijos,vadovaujantis lygybės principu, ir kad kosminė erdvė negali būti pasisavinama jokiomis priemonėmis. Taigi, tiek palydovams skirtos orbitinės pozicijos, tiek joms priskirtas radijo dažnių spektras nėra nuosavybė, kuri gali būti privatizuota, ir todėl teisė naudoti OSR yra skiriama išimtinai tik valstybei,o ne privačiam asmeniui. Vadovaujantis šiais principais, bet kuris subjektas norėdamas gauti prieigą prie OSR pirmiausia turi pasirinkti konkrečią šalį - pareiškėją, kurios ryšių administracija tiesiogiai bendraus su ITU Radijo ryšio padaliniu, pasauliniu mastu valdančiu radijo spektro ir orbitinius išteklius.
Tarptautiniu mastu orbitiniai spektro resursai skirstomi taikant du pagrindinius metodus – planinį ir koordinacinį. Planinis metodas naudojamas siekiant užtikrinti lygiateisę prieigą prie OSR visoms valstybėms, ateityje planuojančioms realizuoti nacionalines palydovinio ryšio sistemas. Šiuo metu galioja du OSR planai – palydovinės transliavimo ir palydovinės fiksuotosios tarnybų. Koordinacinis OSR skirstymo metodas taikomas siekiant efektyviau ir lanksčiau panaudoti laisvus resursus, taip sukuriant konkurencingą aplinką palydovinėms sistemoms realizuoti. Kiekvienas šių metodų turi ir privalumų ir trūkumų, kuriuos įvertinusi kiekviena valstybė nusprendžia, kurį kelią pasirinks nagrinėjant palydoviniam ryšiui paskirtos dažnių juostos panaudojimo klausimus.
Pamatiniai OSR skirstymo principai yra priimami Pasaulinėse radijo ryšio konferencijose, rengiamose kas 4 metai, kur derybiniai posėdžiai dėl dažnių juostų padalinimo atskiroms tarnyboms dažnai užsitęsia iki paryčių. Detalesni susitarimai nustatomi regioninėse konferencijose ir organizacijose (pvz., CEPT,CITEL, APT) arba dvišaliuose/daugiašaliuose susitarimuose, o kiekvienoje valstybėje už OSR valdymą ir jų skyrimą yra atsakingos ryšių administracijos. OSR paskirstymo procedūrų komplikuotumą parodo ne tik didėjantis palydovinių tinklų skaičius ir vis sudėtingėjančios palydovinio ryšio technologijos, bet ir tarptautinių taisyklių ir susitarimų gausa, neminint skirtingų nacionalinių OSR naudojimo reglamentavimo mechanizmų.
Geostacionarioji orbita – paklausiausias orbitinis spektro resursas
Skirstant OSR didžiausias dėmesys yra skiriamas palydovinio ryšio sistemoms, kurias planuojama diegti geostacionariojoje orbitoje. Pagrindiniai OSR parametrai yra dirbtinio žemės palydovo orbitinė pozicija arba orbitos parametrai, radijo dažnių juosta ir palydovo spindulio žemės paviršiaus aprėptis. Kiti parametrai – spinduliavimo galia, poliarizacija, antenų spinduliavimo diagramos ir kt. – nurodomi papildomai paskirstant konkrečias radijo dažnių juostas palydovinei transliavimo, palydovinei fiksuotajai ar palydovinei judriąjai tarnyboms.
Aprašant vieną iš OSR parametrų – orbitinę poziciją – priimta nurodyti tik geostacionaraus palydovo ilgumos koordinatę (pvz., 23,2 E; E – rytųilgumos, W– vakarų ilgumos), kadangi ši orbita yra tiesiai virš pusiaujo ir jos platumos koordinatės lygios nuliui. Ši erdvės dalis apink žemę yra riboto ilgio– 265 000 km. Nors atrodytų toks atstumas yra milžiniškas ir fiziškai vietos turėtų pakakti begalei palydovų, tikrovėje padėtis visai kitokia.
Tokia situacija tapo istorija, kai šalis galėjo laisvai pasirinkti norimą orbitinę poziciją, o atskirtis tarp palydovų buvo daugiau kaip 16°. Tai užtikrindavo palydovinių tinklų elektromagnetinio suderinamumo reikalavimusbe papildomo jų koordinavimo – proceso, kuriuo siekiama suderinti naujos palydovinės sistemos techninius bei veikimo parametrus su jau veikiančiais ir planuojamais tinklais. Esamą GSO panaudojimo mastą bei šios orbitos OSR trūkumą galima iliustruoti keliais pjūviais.
2007 metų duomenimis, iš GSO orbitos aplinkoje skriejančio 1 121 žinomo objekto 350 buvo savo pastovioje pozicijoje išlaikomų veikiančių palydovų ir dar daugiau kaip 400 dreifuojančių žemiau, aukščiau ar kertančių šią orbitą, o apie likusių objektų orbitų parametrus informacija nebuvo teikiama. Žvelgiant į veikiančių palydovų išsidėstymą GSO orbitoje, matosi, kad palydovai yra išsidėstę gana tolygiai, o didžiausia jų koncentracija yra virš Europos bei Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų. Akivaizdu, kad jau dabar GSO orbita, išskyrus 200° E ilgumos regioną virš Ramiojo vandenyno, yra perkrauta. Pagal pateiktas palydovinių ryšių operatorių prognozes iki 2018 metų planuojama į GSO orbitą iškelti dar apie 200 palydovų, t. y. apie 20 palydovų kasmet ir todėl naujam palydovui A. Klarko orbitoje rasti vietos kasmet bus sunkiau.
Orbitinių spektro resursų ribotumas ir trūkūmas
Apie OSR ribotumą ir trūkumą galime spręsti analizuojant techninius, ekonominius bei teisinius jų panaudojimo ypatumus.
Nagrinėjant technines orbitos panaudojimo galimybes, pirmiausia svarbus bendras orbitos talpos įvertinimas arba palydovo matomumas iš bet kurio paslaugų teikimo zonos taško. Matomos GSO arkos dydis priklauso nuo šalies ar geografinės srities dydžio (ar spindulio aprėpties) ir jos geografinės padėties pusiaujo atžvilgiu. Kalbant apie Lietuvą, norint užtikrinti patikimą (kai žemės stoties antenos pakėlimo kampasdaugiau kaip 10°) palydovinį ryšį, reikia, kad palydovas būtų GSO dalyje tarp 29,37°W ir 76,31°E pozicijų (matoma arka 105,68°). Kadangi, priklausomai nuo dažnių juostos ir palydovinių paslaugų tipo, greta veikiančių palydovinių tinklų elektromagnetiniam suderinamumui užtikrinti reikalingas 2°–3° palydovų atskyrimas, visa Lietuvos teritorija galėtų papulti tik į maždaug 33–50 palydovų aptarnavimo zonas. Norint vienu spinduliu tokiomis pačiomis sąlygomis padengti, pavyzdžiui, Europos dalį, apribotą dienovidiniais, iš vienos pusės Portugalijos ir Airijos vakarinėmis dalimis (~10°W),o iš kitos Lietuvos rytinės sienos dalimi (~27°E)bei 55°N lygiagrete, palydovo pozicija turi būti GSO orbitos atkarpoje nuo 29°W iki 46°E. Gautoje 75° matomoje GSO arkoje paslaugas tokiai Europos daliai tuopačiu metu galėtų teikti tik 25–37 palydovai. Šie skaičiai parodo GSO orbitos išteklių ribotumą ir būtinumą koordinuoti OSR skirstymą ne tik tarp atskirų šalių, bet ir tarptautiniu mastu.
Energetiniu bei antžeminių sistemų keliamų trikdžių atžvilgiais optimaliausia palydovo orbitinė pozicijayra ta, kurios GSO ilgumos koordinatė yra arčiausiai ar sutampa su aptarnaujamos teritorijos centrine dalimi, kuri paprastai sutampa su palydovo spindulio žemės paviršiuje centru. Tokia pozicija reikalauja mažesnės palydovo siųstuvo galios, dėl aukštesnio žemės stoties antenos pakėlimo kampo gaunami geresni elektromagnetinio suderinamumo su antžeminėmis sistemomis parametrai. Atskirais atvejais planuojant palydovines sistemas, palydovo pozicija parenkama keliais laipsniais pasislinkusi vakarų kryptimi nuo centrinę aptarnaujamos teritorijos dalį kertančio dienovidinio. Tokiu atveju palydovo užtemimas, kai neįmanoma naudoti saulės baterijų kaip energijos šaltinio, vyksta vidurnaktį, todėl kelioms valandoms išjungus televizijos transliavimą, būtų taupomi vidiniai palydovo energetiniai resursai. Todėl aišku, kad palydovinių ryšių operatoriai siekia būtent tokių pozicijų, kurios yra tiesiai virš numatomų aptarnauti rinkų. Šis kriterijus ypač aktualus toliausiai nuo pusiaujo į ašigalius nutolusioms šalims. Kartu ir Lietuvai, kur didžiausias antenos pakėlimo kampas piečiausioje šalies dalyje, esant palankiausiai palydovo padėčiai, nebus didesnis nei 28,49°. ITU Konvecijoje, apibrėžiančioje orbitinių išteklių panaudojimo principus, yra įtvirtinta nuostata, kad skirstant OSR būtina atsižvelgti ir į šalių geografinę padėtį.
GSO panaudojimą taip pat riboja reikalavimas palydovą išlaikyti nominalioje GSO orbitos pozicijoje rytų–vakarų kryptimi. Anksčiau paleistiems palydovams stabilumas turėjo būti užtikrintas ±1° tikslumu. Didėjant palydovų skaičiui šis reikalavimas buvo sugriežtintas ir dabar šiuolaikinės kosminės stotys turi užtikrinti palydovų stabilumą ±0,1°tikslumu (toks pat tikslumas šiaurės–pietų kryptimi yra rekomendacinis). Norėdami dar efektyviau panaudoti vietą GSO orbitoje, operatoriai vienoje pozicijoje sutalpina iki 6 palydovų – tokia grupė vadinama klasteriu.
Orbitinių spektroresursų, kurie gali būti naudojami nekeliant žalingų trukdžių kitoms sistemoms bei neturi priimti jau sukoordinuotų tinklų keliamų triukšmų – taip vadinamų „švarių“ pozicijų – nebuvimą praktiškai parodė naujų OSR skyrimo Lietuvai palydovinės fiksuotosios tarnybos plane procedūros, taikytos po 2007 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos. ITU atlikus skaičiavimus, kai buvo tikrinamos visos GSO orbitoje daugiau kaip 100° arkoje esančios pozicijos 0,1° intervalu, nebuvo rasta nei viena „švari pozicija“. Ir iš dviejų Lietuvai pasiūlytų pozicijų tik vienai nereikėjo tarptautinio koordinavimo, tačiau buvo nurodytas reikalavimas priimti triukšmus iš kitų tinklų.
Dar vienas faktorius, ribojantis prieigą prie OSR, yra reliazuojamų palydovinių tinklų nehomogeniškumas. Tai ypač akivaizdu koordinuojamose dažnių juostose, kuriose techniniai parametrai nėra griežtai reglamentuoti. Todėl operatoriai, nurodydami padidintus sistemos jautrumo ir spinduliuojamos galios parametrus, blokuoja šalia planuojamo tinklo esančias pozicijas ir taip didina atskyrimą tarp gretimų palydovų, veikiančių toje pačioje dažnių juostoje ir turinčių tą pačią aprėptį iki 5°–9°. Tačiau homogeninių sistemų atveju, esant iš anksto suderintiems palydovinių tinklų techniniams parametrams, gretimi palydovai gali dirbti nekeldami vieni kitiems trukdžių, kai yra atskirti tik 2°.
GSO orbitoje be trukdžių galinčių veikti palydovų skaičius yra atvirkščiai priklausomas nuo žemėsstoties antenos veidrodžio diametro, t. y. atmetus kitus tinklo techninius parametrus, kuo yra didesnis antenos skersmuo, tuo arčiau vienas kito be trukdžių gali veikti gretimi palydovai. Ši priklausomybė yra susijusi su antenos spinduliavimo diagramos tipu ir ypač pagrindinio lapelio pločiu – didesnio diametro antenos spinduliuoja siauresnį spindulį ir todėl mažiau interferuojami gretimi palydovai. Taigi, siekiant efektyvesnio GSO orbitos panaudojimo, palydoviniuose tinkluose reiktų naudoti kuo didesnio diametro„lėkštes“. Tačiau vartotojiškieji poreikiai diktuoja kitokią tendenciją ir operatoriai siekia, kad žemės stočių parametrai būtų kuo mažesni – tai ypač svarbu palydovinės televizijos operatoriams konkuruojant su antžeminių televizijos sklaidos technologijų operatoriais. Dilema – daugiau palydovų ar mažesnės antenos ypač išryškėja aukštesniuose dažniuose. Pavyzdžiui, Ka juostoje priimant tokio pačio stiprumo signalą kaip Ku juostoje užtenka dvigubai mažesnės antenos, tačiau tada gretimi palydovai, aptarnaujantys tuos pačius regionus tais pačiais dažniais, turėtų būti atskirti ne mažiau kaip 3° (homogeniškų sistemų atveju). Taigi palydovinių tinklų antžeminės dalies techniniai parametrai taip pat riboja galimybes maksimaliai padidinti GSO talpą.
Tačiau dar vaizdžiau OSR trūkumą parodo planuojamų realizuoti palydovinių tinklų paraiškų, pateiktų ITU, skaičius skirtingose dažnių juostose: C ir Ku juostoje po daugiau kaip 3 000, o Ka juostoje daugiau kaip 600. Taigi net ir dabar pateikus paraišką naujam palydovinio ryšio tinklui realizuoti pagrindinėse „palydovinėse“ dažnių juostose, praktiškai jo sukoordinuoti yra neįmanoma – didieji operatoriai sėkmingai užsiėmė visas geriausias vietas. Tokia situacija susidarė dėl vadinamų „popierinių“ palydovų, kuriemsyra skirti orbitiniai spektro resursai ir užtikrinta tarptautinė apsauga,tačiau realiai jie nėra pakelti į orbitą ir neveikia. Siekdamos išspręsti OSR trūkumo problemą, šalys jau daugelį metų ieško metodų, kurie leistų įvertinti OSR panaudojimo efektyvumą bei kartu užtikrintų lygiateisės prieigos prie orbitinių spektro resursų visoms šalims principo įgyvendinimą.
Ateityje numatomą GSO orbitinių resursų ribotumą ir trūkumą vaizdžiai iliustruoja palydovinio ryšių operatorių atskirų orbitinių pozicijų vystymo strategija bei pozicijų apkrovimo dinamika. Šiais ekonominiais aspektais atliktos analizės rodo, kad pradėjus eksploatuoti naują orbitinę poziciją praeina 4–5 metai, kol operatorius pasiekia 70–90 % palydovui skirtų dažnių panaudojimo efektyvumą. Nors paprastai dar prieš iškėliant palydovą į orbitą jau būna sudaromos ilgalaikės paslaugų teikimo sutartys, tačiau didelės pradinės investicijos bei daug brangaus laiko reikalaujantis naujų klientų pritraukimas – faktoriai, kurie smarkiai nutolina investicijų grąžos terminus. Kadangi palydovų tarnavimo laikas apribotas iki 15 metų, todėl praktiškai artėjant prie palydovo eksploatacijos pabaigos, pasiekiamas jo panaudojimo pikas ir joks palydovo savininkas ar investuotojas nesutiks užleisti tokios pelningos pozicijos. Būtent todėl į jau išvystytą orbitinę poziciją keliami naujausių technologijų „prikimšti“ palydovai, kurių galingumai būna maksimaliai panaudojami nuo pirmųjų darbo minučių, iš karto generuojant didžiausias pajamas. Taip operatoriai užsitikrina esamą OSR panaudojimą dar mažiausiai 15 metų, o atskirais atvejais užima ir papildomą radijo spektro dalį arba praplečia aptarnavimo zonas. Tokia ekonominė logika aiškiai parodo, kad nekilnojamo turto kosmose kaina nuolat kyla, jau užimtų pozicijų niekas nesiruošia atlaisvinti, o kartu galimybė „šiame palydovininkų rojaus rajone“ ateityje pasistatyti „naują mūrą“ kaskart menksta. Tai patvirtina ir paskutinėje radijo ryšio konferencijoje priimta rezoliucija, kuri prašo operatorius iš anksto informuoti ITU, jei planuojama ir toliau naudoti skirtą orbitinę poziciją, pasibaigus palydovo eksploataciniam laikotarpiui, nurodant tolimesnio naudojimo datą. Iš operatorių neseniai pradėtų teikti pranešimų, kuriuose nurodomi planuojami pozicijų naudojimo laikotarpiai yra 20–50 metų, aišku, kad niekas net neplanuoja atsisveikinti su turimais OSR.
Priemonės siekiant prieigos prie orbitinių spektro resursų
Šalys dar tikieško būdų, kaip elgtis bei ekonomiškai paskirstyti pačiai valstybei priklausančius resursus. Šie uždaviniai tampa dar komplikuotesni, kai kalbama apie niekam nepriklausančius gamtos sukurtus turtus. Taptautinėje kosmoso teisėje iki šiol nėra aiškiai apibrėžta vertikalioji dimensija – kokiame aukštyje baigiasi šalies jurisdikcija. Skirtingų teorijų šalininkai mini įvairias ribas – oreivystei tinkama atmosferos viršutinė dalis, atmosferos riba, sąlyginis 100 km aukštis, GSO orbita ir net radikalūs kelių ar keliolikos milijonų kilometrų aukščiai. Pasinaudodamos tokiais neapibrėžtumais, šalys stengiasi įvairiais būdais „privatizuoti“ bent dalį kosminių resursų Prieš keliolika metų grupė pusiaujo šalių, remdamosi analogiškais argumentais, aršiai įrodinėjo, kad tik joms priklauso GSO orbitos dalys, esančios virš šių valstybių teritorijos. Tik po labai griežtų pasisakymų GSO orbita nebuvo padalinta.
Kova dėl vietos po saule šioje juostoje vyksta nuolat. Kartais rizikuojama kelti iki galo nesukoordinuotus palydovus tikintis, kad jau sukoordinuoti tinklai ir liks tik „popieriniai“ ir taip bus išvengta galimų trukdžių. Didieji opratoriai stengiasi keisti palydovinių tinklų koordinavimo tvarką, siekdami įteisinti įvairius tarpinius nesukoordinuotų tinklų veikimo variantus, t. y. iš pradžių tinklas įrašomas į tarptautinį dažnių registrą bandomajam laikotarpiui ir tuo metu nesant jokių pretenzijų iš kitų tinklų operatorių šiame sąraše paliekamas nuolat, taip uždengdamas jau sukoordinuotų, bet dar nerealizuotų tinklų aptarnavimo zonas.
Taikomi ir kitokie metodai. Nepagrįstai didinamos aprėpties zonos, dažniausiai nurodant globalius spindulius, kai paslaugų teikimo teritorija apima tik vieną valstybę, nors Radijo reglamentas reikalauja, kad aprėpties zona kiek įmanoma atitiktų aptarnavimo zoną. Kartais nurodomi aprėpties spinduliai, kurių vidurio taškai nepatenka į aptarnavimo regioną. Šaliai nesutikus, kad ji būtų įtraukta įpalydovo aptarnavimo zoną, ji de jure„iškerpama“, nors akivaizdu, kad techniškai tokios sistemos realizuoti neįmanoma (ypač mažose šalyse). Koordinuojamos sistemos su siaurais sukiojamais spinduliais, skirtais konrečiam rajonui aptarnauti, bet nurodomas spindulys, apimantis visą regioną ar net pusrutulį. Šalys paraiškas palydoviniams tinklams koordinuoti teikia šimtais, nurodydamos visas orbtines pozicijas kas 1°ir visas dažnių juostas, skirtas palydoviniam ryšiui. Esant tokiai sistemų gausai, vieno tinklo koordinavimas gali trukti net du ar daugiau metų.
Tokie kovos dėl OSR būdai sukūrė pato situaciją – nei nauji žaidėjai, nei operatoriai senbuviai nebegali realizuoti sistemų, galinčių įgyvendinti naujausius sumanymus. Visi suprato, kad ištekliai naudojami neracionaliai, neefektyviai, nėra realizuojamas lygiateisiškumo principas – būtina peržiūrėti OSR skirstymo taisykles. Nors tobulėjant technologijoms ir siekiama įsisavinti aukštesnes dažniųjuostas, sukurti naujus OSR panaudojimo būdus, ruošiamasi keisti palydovinių tinklų valdymo mechanizmus, tikslai išlieka tie patys – geriausios vietos danguje.
Lietuvai reiktų apsispręsti
Šiuo metu Lietuva neturėdama aiškios kosmoso veiklos vizijos atlieka tik eilinio kosmoso veiklos teikiamų paslaugų vartotojo vaidmenį. Nepatvirtintos Lietuvos kosmoso politikos gairės, Lietuva neprisijungusi prie Europos kosmoso agentūros, nepasirašyti pagrindiniai kosmoso veiklą reglamentuojantys tarptautiniai susitarimai, nesukurta nacionalinio palydovinių ryšių operatorių ekonominio skatinimo aplinka, visuomenė mažai informuojama apie kosminių technologijų teikiamą naudą – tai kliūtys, kurios ateityje gali virsti praraja, skiriančia Lietuvą nuo valstybių laiku įšokusių į kosminių technologijų įsisavinimo erdvėlaivį, į kurį bilietai parduodami jau šiandien.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva jau spėjo atsiriekti dalį OSR pyrago. Ratifikavusi ITU Konvenciją, Lietuva gavo naujos ITU valstybės-narės statusą,o kartu ir prioritetinę teisę į planinius orbitinius spektro resursus. 2000 metais Lietuvai palydovinės transliavimo tarnybos plane skirtas OSR –23,2° E, dešimt 27 MHz pločio ryšio kanalų 11,7–12,5 GHz dažnių juostoje, aptarnavimo zona – Lietuva. 2008 metais ITU Radijo ryšio biuras paskelbė, kad Lietuvos Respublikai skirtas dar vienas resursas palydovinės fiksuotos tarnybos plane – 9,3°W, 2 x 800 MHz pločio ryšio kanalas 6/4GHz bei 13/10–11 GHz dažnių juostose, kurio paslaugų teikimo teritorija – Lietuva– gali būti padidinta iki spindulio aprėpties dydžio (žr. pav.).
Šias pozicijas įtraukus į minėtus planus, kurie gali būti keičiami tik Pasaulinėse radijo ryšio konferencijose, jos įgavo tarptautinį pripažinimą ir yra saugomos nuo kitų šalių diegiamų palydovinio ryšio sistemų keliamų radijo trukdžių. Taip Lietuva jau užsitikrino galimybę ateityje realizuoti nacionalines palydovinio ryšio sistemas, kurioms nereikės jokių papildomų tarptautinio koordinavimo procedūrų. Artėjant 2012 m.Pasaulinei radijo ryšio konferencijai, kurioje bus nustatytos 21,4–22,0 GHz juostos naudojimo sąlygos, Lietuva gali užsitikrinti prieigą prie dar vieno OSR, tinkamiausio palydovinei transliavimo tarnybai teikiant HDTV bei 3D HDTV paslaugas.
Nekilnojamas turtas geroje vietoje turi savo vertę tiek žemėje, tiek kosmose. Ar Lietuvos vardas kad ir po kelių dešimtmečių bus minimas kosminių ryšių biržų biuleteniuose, būtina apsispręsti dabar, kai koordinuojami OSR, kurie bus naudojami po 9–20 metų. Ir jeigu Lietuva apsispręs savo ekonominio, socialinio bei technologinio augimo tikslų įgyvendinimą susieti ir su kosmoso veikla, būtina tinkamai įvertinti ir galimybės pasinaudoti nepriklausoma prieiga prie OSR svarbą ir jau dabar siekti, kad būsimos palydovinio ryšio sistemos turėtų prieigą prie šių išteklių, ir kurti patrauklią aplinką kosminio ryšio paslaugoms teikti Lietuvoje.
