Foto_1  Foto_2

foto_3    Foto_4

Foto_5

Švenčiame jubiliejų – prieš 50 metų „Ventoje“ buvo sukurti, pagaminti ir užsakovo išskraidinti į kosmosą mūsų sukurti aparatai.

     Dirbdami institute „Venta“ 1967m. suprojektavome, pagaminome ir išbandėme dirbtiniam Žemės palydovui (DŽP) skirtus du blokus. Teko įvertinti visus reikalavimus keliamus kosminei technikai (aplinkos temperatūra nuo – 10 iki +50 ir kiti). Bandymo rezultatai buvo geri. Šiuos blokus mes perdavėme užsakovui, kuris buvo Maskvoje. Jie savo bandymų stotyje išbandė ir patvirtino, kad viskas gerai. Todėl šiuos blokus įstatė į naujai projektuojamą dirbtinį Žemės palydovą. Bet tai buvo prieš 50 metų. Todėl dabar, mažai kas prisimena arba visai nežinojo, kadangi tada, visa tai, kas buvo daroma kosmosui, buvo užslaptinta. Šiandien dauguma visuomenės to visai nežino, kadangi jų dar nebuvo šiame pasaulyje. Kiti gi tai nutyli sąmoningai, norėdami priskirti sau garbę, kad jie, o ne „Venta“ pirmieji Lietuvoje dirbo kosmoso tematika.

Viršuje pridėtos nuotraukos to meto (1967m.) JAV ir Tarybų Sąjungos (SU) gaminami nauji Žemės palydovai ( SU Molniya 1 ir USA LES 6). Kaip matome per pirmuosius dešimt metų nuo pirmojo dirbtinio palydovo paleidimo (SU 1957m.spalio 4 d. Sputnik1 ir USA 1958 sausio 31 d. Explorer1 ), palydovai smarkiai ištobulėjo. Suprantama, kad išaugo reikalavimai ir aparatūrai, kuri buvo į juos dedama.

Šiandiena, didžiausias DŽP yra International Space Station (ISS). ISS pagrindiniai parametrai. Palydovo plotis –108,5 m. ISS užima tokį pat plotą kaip futbolo aikštė Tūris –93,5 kub.m. Saulės elementų plokščių bendras plotas – 375 kv.m. Elektros sistemos galingumas – 32,8 kw. Elektros tinklo nuolatinės įtampa (DC) – 28 V. Palydovuose elektros energijos aprūpinimo sistema iš Saulės elementų yra labai svarbi ir gan sudėtinga sistema. Iš nuolatinės įtampos (DC) tinklo reikia gauti kintamą įtampą (AC) įvairių dydžių, o po to ir nuolatinių įtampų (DC) įvairius dydžius. Tam reikalinga daug įvairių keitiklių. Kadangi Saulės elementų įtampų ir srovių dydžiai priklauso nuo Saulės energijos intensyvumo ir Saulės kritimo kampo, su šia sistema yra pakankamai daug problemų (pavyzdžiui MPPT). Dabar ši problema pavirto atskira mokslo ir pramonės šaka. Tuo klausimu dirba keletas garsių pasaulio universitetų. Pavyzdžiui, VGTU Kompiuterių inžinerijos katedra dabar vykdo mokslinio tyrimo darbą „ Keitikliai fotovoltiniams moduliams“. Pasaulyje leidžiami moksliniai straipsniai ir knygos. Pasirodo, kad reikia optimizuoti elektros energijos panaudojimo rėžimus. Tam reikalingi kompiuteriai. Yra susikūrusios firmos, kurios tik tuo ir užsiima. Saulės elementai, kaip elektros energijos generatoriai DŽP pirmą kartą buvo panaudoti JAV palydove Vanguard1 1958 m. Plečiasi Saulės elementų panaudojimas Žemės planetoje gyvenantiems. Ši veikla sparčiai plečiasi. Ką reiškia „Saulės miestas“, kur visa elektros energija gaunama tik iš Saulės elementų, o automobiliai „prisipila“ ne benzino, o „elektros“. Statomos ”Saulės elektrinės“ Tai revoliucija elektros energetikoje ir ant planetos – Žemė. Institutas „Venta“ iš Maskvoje esančio kosminių laivų firmos gavo užsakymą suprojektuoti ir pagaminti įtampų keitiklį (invertorių) darbui su fotovoltiniais elementais ir „Bortinę mikroelektroninę ESM, skirtą bortiniams pilotuojamiems objektams kontroliuoti“. Įtampos keitiklis iš bortinės įtampos (DC) 27 v. turėjo išduoti keturias įtampas (DC): +4, +10, -10, -20v. Be abejo, tai buvo mūsų pirmas darbas kosmoso tematika. Po svarstymo su inžinieriais, turinčiai patyrimą projektuojant panašias sistemas, priėmėme sprendimą – darysime. Laboratorijos vedėjas Bronius Žalėnas subūrė inžinierių kolektyvą ir prasidėjo darbai. Labai daug ko reikėjo išmokti. Reikia priminti, kad tuo metu (1966-1967 m.) tranzistoriai buvo germanio pagrindu, o tai reiškia, kad jų charakteristikos buvo jautrios temperatūrų pokyčiams. Projekto vadovo pavaduotojas Jonas Kažukauskas ėmėsi spręsti technines problemas. Suprojektavome, pagaminome. Išbandėme – lyg tai viskas gerai. (Nuotrauka Salut II ) Atidavėme užsakovui. Jie išbandė savo bandymų stotyje. Pranešė, kad viskas gerai. Kaip komplimentą, užsakovas pasakė mums, kad mūsų blokas geriau už kitus blokus, atlaikė bandymus. Tada gavome naują užsakymą.

Po kurio laiko pasigaminome ir Saulės elementų (Nuotrauka iš „Ventoje“ dirbusios Marijos Tebėraitės asmeninio archyvo). Tačiau jų gamybą įstrigo , o darbai nutrūko. Tik gerokai vėliau, Lietuvoje atsirado firma „SoliTek“, kuri ir dabar gamina Saulės elementus ir džiaugiasi, kad pradžioje jiems padėjo atėję specialistai iš ”Ventos“.

    Sveikinu buvusius „Ventos“ darbuotojus, išvariusius gilią vagą taikomųjų mokslų, skirtų technologijoms kosmosui, srityje.

„Ventos“ įkūrėjas ir pirmasis direktorius Dr. Donaldas Zanevičius

kazukauskas  Sadauskas  foto 01  Baikauskas

Jonas Kažukauskas                      Steponas Sadauskas                            Donaldas Zanevičius                  Jonas Baikauskas