11661h 1468254262-agc-view-1

esm neris vingis

Pagamintų mikroschemų pagrindu sukūriama ir pagaminama pirma TSRS

skaičiavimo mašina „Neris“

Atsiradus galimybei panaudoti puslaidininkines detales konstruojant elektroninę aparatūrą, pirmiausia visų pastangos buvo nukreiptos sukurti su šiomis detalėmis elektronines skaičiavimo mašinas (ESM). Ir taip įmonėje p/d 78 buvo pravestas pirmas bandomasis – konstruktorinis darbas (BKD) „Neris – 1“ nuo 1964.01.01 iki 1965.11.30, pagal kurį buvo numatyta sukonstruoti ir pagaminti elektroninį specializuotą bortinį skaičiavimo įrenginį dėl lėktuvų AH – 12 centravimo arba modifikacijų: AH – 12A, AH – 12B ir AH – 12BP.

Įrenginys Neris – 1 galėjo būti panaudotas bortinįje aparatūroje ir stacionarioje aplinkoje.

BKD vyriausiu konstruktoriu buvo paskirtas Algirdas Adomavičius, vyriausio konstruktoriaus pavaduotoju pagal konstruktyvinį išdėstymą – J. Misiūnas ir pavaduotoju pagal technologiją – V. Baranauskas.

Bendras ESM vaizdas pateiktas žemiau sekančiame paveikslėlyje:

Nors ESM Neris – 1 buvo pagaminta panaudojant diskretines detales , palyginus su analogiškais tuometiniais įrenginiais, turėjo eilę pranašumų:

  • Greitu centruotės nustatymu lėktuvui kylant, skrendant ir leidžiantis.

  • Duomenų nustatymo tikslumu: centravimo – 0,5 ; svorio – +/- 10 kg.

  • Duomenų pateikimo akivaizdumu.

  • Eksploatacijos paprastumu.

Vėliau ESM Neris – 1 buvo pravesta modernizacija, panaudojant elementinę bazę pagamintą pagal BKD

Vingis“. Tai leido sumažinti svorį, gabaritus, naudojamą galią ir pagerinti technines charakteristikas.

BKD „Vingis“ buvo pravestas 1966 m., III ket. – 1967m., I ket. ir buvo suprojektuotos hibridinės plonasluoksnės mikroschemos:

  • Loginiai elementai „ARBA – NE“ (Л3 -1, Л3 – 3),

  • Indikacijos elementai ( И3).

Panaudojus šias mikroschemas, buvo pasiekti ( palyginus pagal tą laikmetį) buvo pasiekti aukšti aukšti parametrai:

  • Loginio elemento galia – 30 mW,

  • Aplinkos temperatūros diapazonas nuo – 60 ℃ iki +70 ℃,

  • Loginio elemento vėlinimo laikas – 2μs,

  • Gabaritai – 14 x 14 x 6 mm,

  • Svoris – 2,4 g.

Kompiuterių – Kosmoso (CC) epochos pradžia JAV ir Lietuvoje.

Šiandien niekas neabejoja, kad sukūrus kompiuterį, tranzistorių, integralinę schemą, robotus, balistines raketas ir dirbtinius Žemės palydovus prasidėjo nauja žmonijos epocha – kompiuterių – kosmoso (CC) epocha. Šiandien net neįsivaizduojama kaip gyventu žmonija, jeigu staiga nustotų veikti visi kompiuteriai ir mobilieji (kosminiai) telefonai ir internetas. Tai tolygu karui. Iš tikro, kompiuteris tapo ginklu. Tuo nesenai įsitikino Ukraina. Todėl valstybės kuria netik priešraketinės gynybos sistemas, bet ir kibernetinės saugos sistemas. Paskutiniu laiku ryškiai pasikeitė reikalavimai karininkams ir kareiviams. Yra kariniai daliniai, kurių nariai neturi šautuvų, o turi tik kompiuterius ir kitą šiuolaikinę elektroninę aparatūrą. Ryškiai pasikeitė reikalavimai lėktuvams. Čia labiausiai vertinama jų aprūpinimas radarais ir kitokios paskirties kompiuteriais ir galimybė buti nepastebėtam priešo radarų.

Kas visą tai sukūrė ir kada? Kaip ir visose mokslo srityse naujų idėjų mokslinis pagrindimas kuriamas gana ilgai. Tačiau mes čia pradėkime nuo to momento, kada prasidėjo naujų idėjų finansavimai, technologijų kūrimas ir toms technologijoms realizuoti skirtų technologinių įrengimų kūrimas ir gamyba. Tai buvo maždaug 1960m. Prieš tai, 1946 m. JAV suprojektavo ir pagamino pirmąją elektroninę skaičiavimo mašiną ENIAC ( ESM, dabar vadinamus kompiuteriais), o 1947m. pagaminamas pirmasis tranzistorius. TSRS 1957m. paleidžiamas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik“. Nuo čia prasideda didžiuliais finansavimais remiamas technologijų kūrimas, specialių firmų organizavimas, universitetuose naujų katedrų ir laboratorijų kūrimas. Sukuriama technologija leidžianti gaminti integralines schemas.

Palyginkime kas tais klausimais buvo daroma JAV ir Lietuvoje. Be abejo finansavimo mastai skirsis tūkstančiais kartų. Bet svarbu ne tai, o svarbu tai, kad buvo vykdomi moksliniai tyrimai ir augo inžinierių, fizikų, matematikų, chemikų ir kitų specialistų ruošimas ir jų kvalifikacijų augimas, disertacijų ruošimas būtent vykdant praktikai reikalingus darbus. Amerikos Prezidentas išskyrė tiems darbams vykdyti milijardus biudžetinių lėšų ( vien tik „Apollo“ programai skiriami 25 milijardai dolerių) bet tuo pačiu uždraudė iš biudžeto finansuoti taip vadinamus fundamentinius tyrimus, kada niekas nežino kam to reikia. Tuo pačiu ryškiai padidino taikomųjų mokslinių darbų finansavimą, kurių tikslas yra gauti konkrečius rezultatus reikalingus praktikoje.

  1. JAV ( 1960 – 1970m. ).

Po to, kaip buvo išrastas tranzistorius, prasidėjo pramoninė tranzistorių gamyba. Tranzistorių pagrindu sukuriamas kompiuteris skirtas balistinei raketai Minuteman I . Po to, kai buvo sukurta integralinių schemų technologija prasidėjo darbai kuriant kompiuterius skirtus „Apollo“ programos palydovams . Tiesa, „Apollo“ kompiuteris padarė keletą klaidų. Dėl to kilo didžiulės mokslinės ir technologinės diskusijos, kurios tęsėsi kelis dešimtmečius. Ir tai suprantama. Jeigu dėl kompiuterio gedimų astronautai būtų negalėję nusileisti ant Mėnulio, tai būtu buvęs didelis skandalas ne tik dėl pinigų, bet ir dėl tarptautinės politikos. Čia ir išryškėjo kuo skiriasi kvalifikacijos reikalavimai kompiuterių projektuotojams, kurie projektuoja kompiuterius kosmosui ir tų, kurie projektuoja kompiuterius moksliniams ar ekonominiams skaičiavimams. Skirtumas didžiulis.

1968 m. įkuriama firma „Intel“. Firma augo labai sparčiai. 2016 m. „Intel“ firmoje dirbo 106000 žmonių. Pastoviai didėja tranzistorių skaičius viename kristale. Šiuo metu planuojama suprojektuoti mikroschemą, kurioje tilptu 5.56 milijardų tranzistorių. Sunku įsivaizduoti kokie genijai gali suprojektuoti ir pagaminti mikroschemą, kur turi būti sujungti keli milijardai tranzistorių.

Skaičiuojant tarpplanetinių balistinių raketų trajektorijas išaugo reikalavimai ne tik kompiuterinės aparatūros kokybei, bet ir reikalavimai skaičiavimo programų (algoritmų) rengėjams.

2. Lietuvoje ( 1960 – 1970 )

Besimokydamas Kauno politechnikos institute (KPI) dalyvaudavau Studentų mokslinės draugijos (SMD) veikloje. Vienoje iš SMD organizuotų konferencijų Taline, perskaičiau pranešimą apie Elektronines skaičiavimo mašinas (ESM). Čia susipažinau su Maskvos MGU universiteto dėstytoju, kuris pakvietė atvažiuoti į Maskvą prieš diplominei praktikai. Nuvažiavau į Maskvą. Prieš diplominei praktikai mane priėmė vienas iš institutų, kurie projektavo ESM. Ten atlikau praktiką ir tuo pačiu parašiau diplominį darbą ESM tematika. Diplominį darbą apsigyniau Kaune KPI. Kai gavau diplomą, akademikas A. Žukauskas mane pakvietė dirbti Lietuvos Mokslų Akademijos Energetikos Institute Kaune. Tais pačiais metais (1958 m.) KPI mane pakvietė perskaityti paskaitų ciklą „ESM projektavimo pagrindai“ radiotechnikos specialybės penkto kurso studentams. Tai buvo pirmą kartą perskaitytas toks kursas KPI istorijoje. Pabaigus paskaitų ciklą, paklausiau gal kas norėtų rašyti diplominį darbą šia tematika. Keturi iš to penkto kurso studentų, pasirinko diplominius darbus ESM tematika. Du iš jų, po KPI baigimo pasiliko dirbti Elektrotechnikos fakultete. Jie ir buvo tie pirmieji iš kurių vėliau išaugo Skaičiavimo technikos katedra, o dar vėliau Skaičiavimo technikos fakultetas turintis net keturias katedras šia tematika.

Mane greitai pakvietė į Vilnių, į Skaičiavimo technikos Specialų konstravimo biurą (SKB) dirbti Elektroninių skaičiavimo mašinų skyriaus viršininku. SKB tuo metu ( 1959 m.) dirbo tik direktorius A. Nemeikšis ir vyriausiasis buhalteris. Tuo metu Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla (VSMG) gamino perforatorius ir Maskvoje suprojektuota EV80 (nukopijuota IBM 604 ). Supratome, kad naujausi mikroelektronikos pasiekimai gamyklos nedomina. Nutarėme išbandyti savo žinias ir susiprojektuoti patiems elektroninę skaičiavimo mašiną iš turimų elektroninių lempų, varžų ir kondensatorių. Mūsų visu džiaugsmui mūsų pagamintas kompiuteris dirbo. Tokiu būdų mes pakėlėm savo kvalifikacijas į aukštesnį lygį. Su elektroninėmis lempomis atsisveikinome. Nežiūrint visos kritikos mums ( mus vadino fantazioriais) pasidarėme vakuuminį įrengimą. Jo pagalba ant stiklinės plokštelės užgarinome aštuonias plonasluoksnes varžas. Prijungę prie jų du mikro tranzistorius, gavome veikiančią hibridinę mikroschemą. Kai tą mikroschemą nuvežiau į Maskvą ir Leningradą, jie buvo labai nustebę mūsų „pasiekimais“ ir tą pačią dieną įrašė į Vyriausybės nutarimo projektą „Vilniuje įkurti firmą, kuri projektuotu ir gamintų integralines mikroschemas“.( Jeigu kam įdomu sužinoti daugiau apie tai, skaitykite http://www.kosmose.lt/zmones/ ) 1962 m. Vilniuje buvo įkurtas institutas „Venta“, o po kurio laiko ir „Ventos“ serijinė gamykla „Nuklonas“ (Šiauliai). Mane paskyrė „Ventos“ direktoriumi.

Pradžioje „Ventoje“ pasigaminome patys vakuuminius įrengimus ir visą kitą ko reikia, kad gaminti plonasluoksnes mikroschemas. Vėliau pradėjome gauti kitus technologinius įrengimus. Susiprojektavome ir pradžioje pasidarėme tranzistorių, o po to ir visą mikroschemą. Iš karto mus surado užsakovai, tam skirdami atitinkamą finansavimą. Vieniems reikėjo kompiuterio lėktuvams, o firmoms projektuojančioms dirbtinius Žemės palydovus, reikėjo ir kitokios elektroninės aparatūros, pagamintos naudojant tam sukurtas specialias mikroschemas. Mūsų privalumas, tarp kitų tuo metu jau egzistavusių firmų, buvo tas, kad mes mokėjome projektuoti ir gaminti mikroschemas ir mokėjome iš jų pasidaryti kompiuterius.

Kijeve esančios, lėktuvus projektuojančios ir gaminančios firmos „Antey“ užsakymu, suprojektavome ir pagaminome mikroschemas – loginius elementus „Vingis“ . Iš jų suprojektavome ir pagaminome (1967m.) bortinį kompiuterį „Neris-1“ . „Antey“ firmos generalinis direktorius Antonovas pripažino, kad tai pirmasis Tarybų Sąjungoje suprojektuotas ir pagamintas bortinis kompiuteris mikroschemų pagrindu. Maskvoje esantis Aviacijos pramonės ministras pasiūlė jos kūrėjus apdovanoti Lenino premija, kurios buvo teikiamos už naujausius mokslo ir technologijų pasiekimu. Tiesa, vietoje Lenino premijos mus apdovanojo ordinais ir medaliais. Po ilgų bandymų specialiose tam skirtose firmose esančiose Maskvoje, buvo pripažintą kad kompiuteris dirba gerai ir patikimai. Prasidėjo „Vingio“ tipo mikroschemų ir kompiuterio „Neris-1” gamyba Lvove esančioje gamykloje.

„Venta“ augo labai sparčiai – maždaug po 100 arba 200 specialistų kasmet. Pagrindą sudarė jauni specialistai baigę universitetus ir technikumus. Skatinome universitetus ruošti šios srities specialistus. Kauno politechnikos institute įkūrėme galingą Mikroelektronikos laboratoriją, kuriai perdavėme daug technologinių įrengimų. Daug įrengimų perdavėme Lietuvos Mokslų Akademijos Puslaidininkių fizikos institutui. Be abejo, mes visi mokėmės, mokėmės, kadangi tada pasaulyje kiekvieną mėnesį buvo išrandama kažkas naujo. Viskas vystėsi neparastai sparčiai. Tai kas prieš mėnesį buvo nauja, po mėnesio galėjo būti jau pasenę. Jauniems specialistams statėme bendrabučius ir duodavome nemokamus butus. Praktiškai visiems jauniems specialistams buvo suteikiamas gyvenamasis plotas. Bet reikalavimai kvalifikacijos kėlimui buvo dideli. Iš tų jaunų specialistų per kelis metus išaugo pagrindinių skyrių ir laboratorijų vadovai, kurie dažniausiai buvo apsiginę daktaro disertacijas (tada buvo mokslų kandidatas arba mokslų daktaras). Po keliolikos metų turėjome 54 mokslų daktarus. Statėme specialiai tam suprojektuotus pastatus. Pirkome labai daug naujų technologinių įrengimų. Šiauliuose pastatėme „Nuklono“ gamyklos pastatus, kuriuose buvo daug modernių technologinių įrengimų. Keli, jau turintys patirties, „Ventos“ darbuotojai nuvažiavo dirbti į Šiaulius.

„Ventos“ ir „Nuklono“ įkūrėjas ir pirmasis „Ventos“ direktorius Dr. Donaldas Zanevičius.

 

Untitled-1   jonas_greblikas Antanas Gutauskas

Donaldas Zanevičius                       Jonas Greblikas                               Antanas Gutauskas

 

Algirdas Adomavicius Brone_Lukosiute

Algirdas Adomavičius                                        Bronė Lukošiūtė

Steponas Sadauskas

Steponas Sadauskas